Stambialapis fikusas – išsamios auginimo ir priežiūros instrukcijos

Stambialapis fikusas, moksliškai žinomas kaip (lot. Ficus elastica), yra neabejotinas interjero dizaino favoritas ir vienas populiariausių kambarinių augalų visame pasaulyje. Jo didingi, tamsiai žali, odiški ir blizgantys lapai suteikia bet kuriai erdvei prabangos, gyvybingumo ir tropikų dvelksmo. Šis augalas – tai gyva skulptūra, kuri, tinkamai prižiūrima, gali tapti pagrindiniu kambario akcentu. Be estetinės vertės, stambialapis fikusas vertinamas ir dėl savo gebėjimo valyti patalpų orą nuo tam tikrų teršalų, pavyzdžiui, formaldehido, taip prisidėdamas prie sveikesnės namų aplinkos kūrimo. Nors dažnai apibūdinamas kaip atsparus ir nereiklus augalas, tinkamas net pradedantiesiems, toks apibrėžimas atskleidžia tik dalį tiesos. Tiesa, Ficus elastica gali ištverti tam tikras priežiūros klaidas, tačiau tikrasis jo grožio ir augimo potencialas atsiskleidžia tik tada, kai augintojas perpranta jo prigimtį ir poreikius. Daugelis susiduria su iššūkiais: augalas ištįsta, numeta apatinius lapus, nešakojasi ir praranda dekoratyvumą.

Ką reikia žinoti apie pieniškas fikuso sultis

Vienas svarbiausių aspektų, kurį privalo žinoti kiekvienas stambialapio fikuso augintojas, yra jo pieniškos sultys, dar vadinamos lateksu. Šis baltas, lipnus skystis gausiai išsiskiria pažeidus bet kurią augalo dalį – lapą ar stiebą. Lateksas yra toksiškas prarijus ir gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimus. Dėl šios priežasties augalą būtina laikyti vaikams ir naminiams gyvūnams (šunims, katėms) nepasiekiamoje vietoje. Kontaktas su sultimis gali sukelti odos sudirgimą, paraudimą ar alerginę reakciją, ypač jautriems žmonėms. Patekus į akis, gali sukelti stiprų dirginimą. Atliekant bet kokius darbus su augalu, kurie gali pažeisti jo audinius (genėjimas, dauginimas), primygtinai rekomenduojama mūvėti pirštines. Taip pat patartina pasitiesti laikraščių ar kitą apsauginį pagrindą, nes lateksas gali palikti sunkiai išvalomas dėmes ant baldų ar kilimų.[šaltinis: https://www.thespruce.com/how-to-prune-a-rubber-plant-8779135]

Stambialapio fikuso priežiūra

Norint užauginti sveiką ir vešlų stambialapį fikusą, būtina sukurti sąlygas, kurios kuo labiau imituotų jo natūralią atogrąžų buveinę. Tai apima tinkamą šviesos, vandens, dirvožemio, temperatūros ir maisto medžiagų balansą. Kiekvienas iš šių elementų yra gyvybiškai svarbus, o jų visuma lemia augalo ilgaamžiškumą ir dekoratyvumą.

• Šviesa yra bene svarbiausias veiksnys, lemiantis stambialapio fikuso išvaizdą. Šis augalas mėgsta daug ryškios, bet netiesioginės šviesos.
• Geriausia vieta fikusui – prie rytų krypties lango, kur jis gauna švelnios rytinės saulės. Taip pat puikiai tinka vieta keli metrai nuo pietinio ar vakarinio lango, kur saulės spinduliai jau yra išsklaidyti ir ne tokie aštrūs.
• Reikėtų saugoti augalą nuo tiesioginių, karštų vidurdienio ar popietės saulės spindulių, ypač vasarą. Jie gali nudeginti lapus, palikdami negražias rudas dėmes.
• Laikomas per tamsioje vietoje, fikusas pradeda „badauti”. To pasekmės yra kelios: augalas, desperatiškai ieškodamas šviesos, pradeda sparčiai stieptis į viršų, tarpai tarp lapų didėja, o pats stiebas tampa plonas ir silpnas.
• Ypač apatiniai lapai pradeda gelsti ir kristi, nes augalas, taupydamas energiją, atsikrato senesnių, mažiau efektyvių „fotosintezės fabrikų”. Spalvos praradimo efektas ypač pastebimas margalapėms veislėms (‘Tineke’, ‘Belize’). Trūkstant šviesos, augalas bando kompensuoti didindamas chlorofilo gamybą, todėl ryškūs balti, kreminiai ar rausvi raštai išblunka, tampa nebeišraiškingi.
• Tamsesnių lapų veislės, pavyzdžiui, ‘Abidjan’, yra šiek tiek atsparesnės prastesniam apšvietimui, nes jų lapuose yra daugiau chlorofilo. Tačiau net ir joms reikalinga pakankamai šviesi vieta, kad augtų sveikos ir neištįstų.

Kada ir kaip laistyti, kad išvengtumėte didžiausių klaidų

Perlaistymas yra dažniausia stambialapių fikusų žūties priežastis. Dėl šios priežasties labai svarbu išmokti teisingai laistyti.

• Pamirškite griežtą laistymo grafiką „kartą per savaitę”. Geriausias būdas nustatyti, ar augalui reikia vandens – patikrinti dirvožemį pirštu. Įkiškite pirštą į žemę maždaug 2.5–5 cm gyliu. Jei jaučiate drėgmę, palaukite dar kelias dienas. Jei sausa – laikas laistyti.
• Laistykite gausiai, kol vanduo pradės tekėti pro vazono dugne esančias drenažo skyles. Tai užtikrins, kad sudrėks visas šaknynas. Po keliolikos minučių būtinai išpilkite vandens perteklių iš lėkštutės. Niekada nepalikite vazono mirkti vandenyje, nes tai tiesus kelias į šaknų puvinį.
• Aktyvaus augimo periodu (pavasarį ir vasarą) augalas naudoja daugiau vandens, todėl laistyti reikės dažniau. Rudenį ir žiemą, kai augimas sulėtėja, laistymo dažnumą būtina sumažinti.

Svarbu suprasti, kad laistymo poreikis tiesiogiai priklauso nuo apšvietimo. Augalas, stovintis labai šviesioje vietoje, vandenį naudos kur kas greičiau nei tas, kuris auga prieblandoje. Būtent todėl aklas grafiko laikymasis yra pražūtingas – jis neatsižvelgia į kintančias sąlygas.[šaltinis: https://www.thebalconygarden.com.au/blogs/news/rubber-plants-uncovered-origins-care-tips-and-stunning-varieties]

Dirvožemis ir vazonas

Stambialapiui fikusui reikia puraus, laidaus orui ir gerai drenuojančio substrato. Galima naudoti kelis variantus: specialų mišinį fikusams arba palmėms.
Aukštos kokybės kambarinių augalų substratą, sumaišytą su drenažą gerinančiais priedais, tokiais kaip perlitas, pušies žievė, smulkus keramzitas ar stambus smėlis. Geras santykis būtų maždaug 2 dalys substrato ir 1 dalis priedų. Kaktusams skirtas mišinys taip pat yra geras pasirinkimas dėl savo purumo. Fikusai mėgsta šiek tiek rūgščią dirvą (pH 6–6.5). Vazonas privalo turėti drenažo skyles dugne. Rekomenduojami neglazūruoto molio (terakotos) vazonai, nes jų sienelės yra laidžios orui ir leidžia substratui greičiau džiūti, taip sumažinant šaknų puvinio riziką. Jaunus augalus gali tekti persodinti kasmet, o subrendusius – kas 2-3 metus, kai šaknys akivaizdžiai užpildo visą vazoną ir pradeda lįsti pro drenažo skyles. Įdomu tai, kad fikusai netgi mėgsta būti šiek tiek „įspausti” vazone (angl. slightly root-bound), todėl nereikėtų skubėti persodinti į per didelį indą. Renkantis naują vazoną, jis turėtų būti tik 2–5 cm didesnio skersmens nei senasis.[šaltinis: https://apiegeles.lt/stambialapis-fikusas-robusta/]

Kokia turi būti temperatūra ir drėgmė?

Optimali temperatūra svyruoja tarp 16 °C ir 29 °C. Augalas yra labai jautrus staigiems temperatūros pokyčiams ir šaltiems skersvėjams, kurie yra viena dažniausių staigaus lapų kritimo priežasčių. Todėl fikusą reikėtų statyti toliau nuo dažnai varstomų lauko durų, orlaidžių ar kondicionierių. Fikusas mėgsta vidutinę arba didelę santykinę oro drėgmę (40–60 %). Lietuvos namuose, ypač šildymo sezono metu, oras dažnai būna per sausas. Sausas oras gali lemti lapų galiukų džiūvimą ir rudavimą. Kartą per kelias dienas apipurkšti lapus minkštu, kambario temperatūros vandeniu. Oro drėkintuvas – tai pats efektyviausias būdas palaikyti stabilią drėgmę patalpoje. Taip pat galite pastatyti vazoną ant plataus padėklo, pripildyto akmenukų ar keramzito ir vandens. Garuojantis vanduo drėkins orą aplink augalą. Svarbu, kad vazono dugnas neliestų vandens.[šaltinis: https://www.thespruce.com/grow-rubber-plant-ficus-indoors-1902755]

Stambialapio fikuso tręšimo taisyklės aktyviuoju ir ramybės periodu

Tręšti reikia tik aktyvaus augimo periodu – nuo pavasario iki rudens pradžios. Paprastai tręšiama kas 2–4 savaites. Geriausiai tinka skystos, subalansuotos trąšos, skirtos lapiniams kambariniams augalams, kuriose dominuoja azotas (N), atsakingas už lapų augimą. Trąšas rekomenduojama skiesti perpus silpnesniu tirpalu, nei nurodyta gamintojo instrukcijoje, kad išvengtumėte šaknų nudeginimo. Rudenį ir žiemą, kai augalas pereina į ramybės periodą ir augimas sulėtėja, tręšimo dažnumą reikia smarkiai sumažinti arba visai nutraukti. Taip pat negalima tręšti ką tik persodinto augalo (reikia palaukti bent mėnesį) ir sergančio ar streso paveikto augalo.[šaltinis: https://www.provenwinners.com/plants/ficus/chroma-tineke-rubber-plant-ficus-elastica]

Nors klasikinė tamsiai žalia Ficus elastica versija yra puikiai atpažįstama, selekcininkai mums padovanojo gausybę įspūdingų veislių, besiskiriančių lapų spalva, raštais ir net augimo ypatumais. Susipažinkime su populiariausiomis.

Renkantis veislę, svarbu suprasti esminį principą, kuo daugiau lapuose yra ne žalios spalvos (baltos, kreminės, rausvos), tuo mažiau juose yra chlorofilo – pigmento, atsakingo už fotosintezę. Dėl šios priežasties margalapėms veislėms reikia daugiau šviesos energijos, kad pagamintų pakankamai maisto medžiagų. Jos yra jautresnės šviesos trūkumui, lėčiau auga ir yra lepesnės. Tuo tarpu tamsialapė ‘Abidjan’, turinti maksimalų chlorofilo kiekį, yra tarsi efektyvesnis „variklis”, todėl ji atsparesnė ir geriau prisitaiko prie ne tokių idealių sąlygų. Taigi, renkantis fikusą, verta įvertinti ne tik jo grožį, bet ir savo namų apšvietimo galimybes. ‘Abidjan’ yra saugus pasirinkimas pradedantiesiems arba tamsesnėms patalpoms, o ‘Belize’ – tai iššūkis ir atlygis kantriam bei atidžiam augintojui.[šaltinis: https://www.bomagardencentre.co.uk/news/322/ficus-are-beautiful-plants-8-varieties-perfect-for-the-uk]

Tamsialapės veislės
Šios veislės pasižymi sodriomis, giliomis spalvomis ir yra laikomos artimiausiomis natūraliai gamtoje augančio fikuso išvaizdai. Jos taip pat yra atsparesnės ir geriau toleruoja ne tokias idealias auginimo sąlygas.

‘Robusta‘ – dažnai ažnai laikoma standartine, patobulinta laukinės formos versija. Jos lapai yra platesni, standesni ir tamsesni nei originalios rūšies. Tai viena populiariausių ir atspariausių veislių, puikus pasirinkimas pradedantiesiems.

‘Abidjan’ / ‘Burgundy’ / ‘Black Prince‘ – šios veislės, dažnai parduodamos skirtingais pavadinimais, bet pasižyminčios labai panašiomis savybėmis, yra tikras atradimas tamsių spalvų mėgėjams. Jų lapai yra ypač tamsūs, sodraus burgundo vyno atspalvio, o kartais, priklausomai nuo apšvietimo, atrodo beveik juodi. Ypatingo žavesio suteikia nauji lapai, kurie išsiskleidžia iš ryškiai raudono apvalkalo, sukurdami stulbinantį kontrastą su sena lapija. Šios veislės, turėdamos gausų chlorofilo kiekį, yra pastebimai atsparesnės silpnesniam apšvietimui nei margalapės giminaitės.

Margalapės veislės
Margalapės veislės – tai tikri meno kūriniai, kurių lapai išmarginti įvairiausiais raštais. Tačiau šis grožis reikalauja daugiau dėmesio, ypač tinkamo apšvietimo.

‘Tineke‘ – viena geidžiamiausių ir populiariausių margalapių veislių. Jos lapai atrodo tarsi nutapyti akvarele – netaisyklingos žalios dėmės susilieja su kreminės baltumo ir kartais švelniai rausvais plotais. Pagrindinis skiriamasis bruožas, padedantis atskirti nuo kitų panašių veislių – kreminės spalvos centrinė lapo gysla. Kad išlaikytų savo ryškų ir kontrastingą margumą, ‘Tineke’ reikalauja daug ryškios, bet netiesioginės šviesos. Esant jos trūkumui, baltos ir rausvos spalvos išblunka.

‘Belize’ / ‘Ruby‘- šios veislės yra artimos ‘Tineke’, tačiau pasižymi kur kas intensyvesniais rožiniais, raudonais ir rubino atspalviais. ‘Belize’ dažnai apibūdinama kaip ‘Tineke’, gavusi „Karibų saulės bučinį”. Esminis skirtumas – centrinė lapo gysla yra ne kreminė, o rausva arba raudona. Šios veislės yra reikliausios šviesai. Tik gaudamos pakankamai ryškios, filtruotos saulės, jos atskleis visą savo spalvų paletę. Prastesnėmis apšvietimo sąlygomis rausvi atspalviai nublanksta ir augalas tampa labai panašus į ‘Tineke’.

Susiję straipsniai:
Kaip atpažinti ir gydyti dažniausias fikusų ligas bei kenkėjus