Kaip atpažinti ir gydyti dažniausias fikusų ligas bei kenkėjus

Dažniausi fikuso kenkėjai

Voratinklinės erkės (Tetranychidae)

Kokie požymiai? Tai labai smulkūs (apie 0.5 mm) voragyviai, sunkiai įžiūrimi plika akimi, dažniausiai raudonos arba gelsvos spalvos. Jų buvimą išduoda plonytis, tankus voratinklis, apraizgantis lapų apačią, lapkočius ir jaunus ūglius. Erkės minta siurbdamos ląstelių sultis, todėl lapų paviršiuje atsiranda daugybė smulkių, gelsvų ar rusvų taškelių. Stipriai pažeisti lapai praranda spalvą, atrodo apdulkėję, vėliau pagelsta, nudžiūsta ir nukrenta. Šie kenkėjai ypač greitai dauginasi šiltoje ir sausoje aplinkoje, būdingoje patalpoms šildymo sezono metu.
Kaip naikinti? Izoliavimas ir mechaninis valymas – nedelsiant izoliuoti pažeistą augalą nuo kitų. Reguliariai (kas kelias dienas) kruopščiai plauti visą augalą po drungnu dušu, ypatingą dėmesį skiriant apatinei lapų pusei.
Kokios natūralios priemonės? Sistemingai, kas 7-10 dienų, purkšti augalą Neem aliejaus (veiklioji medžiaga azadirachtinas) arba kalio muilo (žaliojo muilo) tirpalu. Šios priemonės veikia kaip repelentai, sutrikdo kenkėjų maitinimąsi, dauginimąsi ir hormonų veiklą. Svarbu kruopščiai padengti visą augalo paviršių.
Esant didelei ir sunkiai valdomai infestacijai, galima naudoti natūralius priešus – plėšriąsias erkes Phytoseiulus persimilis, kurios minta voratinklinėmis erkėmis.
Cheminiai akaricidai – naudoti tik kraštutiniu atveju, kai kitos priemonės neveiksmingos. Galima ieškoti produktų, kurių veikliosios medžiagos yra abamektinas („Vertimec”) ar spirodiklofenas („Envidor”), griežtai laikantis saugumo reikalavimų ir instrukcijų.

Skydamariai ir miltuotieji skydamariai (Coccoidea, Pseudococcidae)

Kokie pasireiškia požymiai? Ant stiebų, šakelių ir lapų (ypač išilgai gyslų apatinėje pusėje) matomi maži, nejudrūs, rudi, kietu skydu padengti „gumbeliai” (skydamariai) arba balti, purūs, į vatos gumulėlius panašūs dariniai (miltuotieji skydamariai). Šie vabzdžiai siurbia augalo sultis ir išskiria lipnų, saldų skystį, vadinamą „lipčiumi”. Ant lipčiaus gali pradėti augti juodasis pelėsis (suodligė), kuris dar labiau apsunkina fotosintezę. Dėl kenkėjų veiklos augalas silpsta, jo augimas sustoja, lapai gelsta ir krenta.
Kaip naikinti? Mechaninis valymas esant nedidelei infestacijai, kenkėjus galima nuvalyti vatos diskeliu ar ausų krapštuku, suvilgytu spirite, degtinėje arba muilo ir vandens tirpale. Alkoholis ištirpdo vaškinį kenkėjo apvalkalą.
Natūralios priemonės – kaip ir kovojant su erkėmis, efektyvus yra reguliarus purškimas Neem aliejaus arba kalio muilo tirpalu.
Insekticidai, kadangi kenkėjai yra apsaugoti skydu arba vaškiniu sluoksniu, kontaktiniai insekticidai yra mažiau veiksmingi. Geriausiai veikia sisteminiai insekticidai, kurie patenka į augalo sultis ir nunuodija kenkėjus iš vidaus. Mėgėjams prieinamas sisteminis insekticidas yra „Neemazal”, kurio veiklioji medžiaga azadirachtinas yra natūralios kilmės.

Grybelinės ligos

Antraknozė (Colletotrichum, Glomerella)
Kokie požymiai? Ant lapų, dažnai pradedant nuo kraštų ar galiukų, atsiranda tamsios, rudos arba juodos, šiek tiek įdubusios, nekrotinės dėmės. Labai būdingas bruožas – koncentriniai, tamsesnių ir šviesesnių atspalvių žiedai dėmės viduje, primenantys taikinį. Esant didelei drėgmei, dėmių centre gali formuotis rausvos, oranžinės ar juodos spalvos sporų masės. Liga sparčiai plinta per vandens lašus, todėl lapų drėkinimas yra pagrindinis rizikos veiksnys.
Koks gydymas? Nedelsiant pašalinti ir sunaikinti visus pažeistus lapus, kad būtų sumažintas infekcijos šaltinis. Griežtai vengti lapų drėkinimo ir purškimo vandeniu. Laistyti tik substratą. Užtikrinti gerą oro cirkuliaciją aplink augalą.
Ar reikia purkšti fungicidais? Taip, efektyvūs yra preparatai, kurių sudėtyje yra vario junginių, mankocebo, iprodiono, azoksistrobino, piraklostrobino arba difenokonazolo. Lietuvoje neprofesionaliam naudojimui registruotas sisteminis fungicidas „Score 250 EC” (veiklioji medžiaga difenokonazolas) yra tinkamas šiai ligai kontroliuoti.

Cercospora dėmėtligė
Kokie požymiai? Ant lapų, dažniausiai apatinėje pusėje, atsiranda mažos, apvalios, rausvos, purpurinės arba tamsiai žalios dėmelės. Laikui bėgant, dėmelės didėja, jų centras tampa šviesiai rudas, pilkas arba balkšvas, o kraštas išlieka tamsus, purpurinis arba rausvas. Dėl šios išvaizdos liga kartais vadinama „varlės akies” dėmėtlige.
Koks gydymas? Gydymo principai yra identiški antraknozės kontrolei: pažeistų lapų šalinimas, sausos lajos palaikymas, geros ventiliacijos užtikrinimas ir, esant reikalui, purškimas fungicidais („Score 250 EC” ar vario preparatais).

Šaknų ir stiebo puviniai (Phytophthora, Pythium, Rhizoctonia, Botrytis)
Kokie požymiai ir koks gydymas? Šių patogenų sukeltas šaknų puvinys yra neatsiejamas nuo perlaistymo, todėl jo gydymas aptartas anksčiau. Svarbu pabrėžti, kad fungicidas „Previcur Energy” yra specialiai sukurtas kovai su šiais dirvožemio grybais. Kekerinis puvinys (Botrytis cinerea) taip pat gali pažeisti ir antžemines augalo dalis, ypač esant vėsiam ir drėgnam orui. Ant lapų, stiebų ar žiedų atsiranda didelės, vandeningos, rudos dėmės, kurios greitai plečiasi ir pasidengia pilku, puriu pelėsiu. Kovai su kekeriniu puviniu būtina mažinti oro drėgmę, gerinti ventiliaciją ir šalinti pažeistas dalis.

Bakterinės ligos

Xanthomonas ir Pseudomonas dėmėtligės
Kokie požymiai? Infekcija dažniausiai prasideda kaip mažos, vandeningos, tarsi peršviečiamos dėmelės ant lapų. Skirtingai nuo grybelinių dėmių, kurios dažnai būna apvalios, bakterinės dėmės yra kampuotos, nes jų plitimą riboja smulkios lapo gyslos. Laikui bėgant, dėmės tamsėja, tampa tamsiai rudos ar juodos, ir aplink jas dažnai susidaro ryški geltona aureolė. Bakterijos sparčiai plinta per vandens lašus, todėl lapų drėkinimas yra pagrindinis ligos plitimo veiksnys.
Koks gydymas? Bakterines ligas kontroliuoti yra gerokai sunkiau nei grybelines, nes efektyvių bactericidų mėgėjams praktiškai nėra. Svarbiausia yra prevencija ir plitimo stabdymas. Nedelsiant pašalinti ir sunaikinti (ne mesti į kompostą) visus pažeistus lapus. Po kiekvieno kirpimo dezinfekuoti įrankius spiritu arba kitu dezinfekantu. Griežtai vengti bet kokio lapų drėkinimo. Laistyti tik substratą. Užtikrinti kuo geresnę oro cirkuliaciją aplink augalą, kad lapų paviršius greitai džiūtų. Galima bandyti purkšti preparatais, kurių sudėtyje yra vario junginių (pvz., vario sulfato, vario oksichlorido). Varis pasižymi bakteriostatiniu poveikiu, tačiau jis yra labiau prevencinė priemonė, stabdanti plitimą, o ne gydanti jau pažeistus audinius.

Šaltiniai:
https://edis.ifas.ufl.edu/publication/PP308
https://portal.ct.gov/caes/plant-pest-handbook/pphr/rubberplant-ficus
https://www.researchgate.net/profile/David-Norman-6/publication/345870658_Ornamental_Ficus_Diseases_Identification_and_Control_in_Commercial_Greenhouse_Operations/links/6626bae239e7641c0be2d9d4/Ornamental-Ficus-Diseases-Identification-and-Control-in-Commercial-Greenhouse-Operations.pdf