Bonsai Ginseng fikusas – priežiūra ir auginimas

Ficus microcarpa „Ginseng”, dažnai vadinamas tiesiog ženšenio fikusų arba bonsai fikusų, yra vienas populiariausių ir prieinamiausių augalų, atveriančių duris į senovinį bonsai meną. Jo išskirtinumas – skulptūriškos, gumbiškos, tarsi pilvuką atkišusios šaknys, vizualiai primenančios vertingąją ženšenio šaknį, virš kurių kyla tanki, blizgių, tamsiai žalių lapų laja. Šis augalas yra ne tik estetinė interjero detalė, bet ir gyvas simbolis, įvairiose kultūrose siejamas su ilgaamžiškumu, stiprybe ir gerove.

Mokslinė klasifikacija ir pavadinimų painiava

Tikslus ir pilnas šio augalo mokslinis pavadinimas yra Ficus microcarpa „Ginseng”. Iššifruokime šią klasifikaciją:

• šeima – Moraceae (Šilkmediniai)
• gentis – Ficus (Fikusas)
• rūšis – Ficus microcarpa (Smulkiavaisis fikusas)
• kultivaras – „Ginseng”

Pavadinimų etimologija atskleidžia svarbias augalo savybes. Genties pavadinimas Ficus lotyniškai reiškia „figa”, nurodant būdingą vaisiaus tipą. Rūšies epitetas microcarpa yra kilęs iš graikų kalbos žodžių mikros („mažas”) ir karpos („vaisius”), taigi, reiškia „smulkiavaisis”. Pavadinimas „Ginseng” yra komercinis, suteiktas dėl vizualaus šaknų panašumo į tikrojo ženšenio ( Panax ginseng) šaknis, nors šie augalai botaniškai visiškai nesusiję. Svarbu atkreipti dėmesį į ilgai trukusią taksonominę painiavą su kita fikuso rūšimi – Ficus retusa. Daugelyje prekybos vietų ir senesnės literatūros šaltinių F. microcarpa klaidingai įvardijamas kaip F. retusa. Šiuolaikiniai botanikos šaltiniai patvirtina, kad tai yra dvi skirtingos rūšys, o tikrasis F. retusa bonsai formavimui praktiškai nenaudojamas. Manoma, kad ši klaida galėjo kilti dėl 1918 metais olandų botanikų išleistos publikacijos ir vėliau įsitvirtinti komercinėje sodininkystėje. Ši painiava nėra tik akademinė smulkmena – ji turi praktinių pasekmių. Augintojas, ieškodamas priežiūros informacijos pagal neteisingą pavadinimą (F. retusa), gali rasti patarimus, skirtus kitos rūšies augalui, o tai gali lemti netinkamą priežiūrą ir augalo skurdinimą. Tai iliustruoja atotrūkį tarp griežtos mokslinės taksonomijos ir lėtesnės, įpročiais pagrįstos komercinės praktikos, pabrėžiant būtinybę vartotojams būti kritiškiems ir ieškoti patikimos, moksliškai pagrįstos informacijos. [šaltinis: https://plants.ces.ncsu.edu/plants/ficus-microcarpa-ginseng/]

Apie bonsai fikusą (lot. Ficus Ginseng)

Išskirtiniausias bruožas – storos, gumbiškos, pilvą primenančios šaknys (pot-bellied), iškilusios virš substrato. Svarbu suprasti, kad ši forma nėra natūrali. Ji sukuriama medelynuose, taikant skiepijimo techniką: ant brandžių, specialiai augintų F. microcarpa šaknų ar kamieno dalių yra įskiepijami jauni ūgliai, dažnai priklausantys smulkialapėms šio fikuso veislėms. Tai esminis skirtumas nuo tradicinio bonsai meno, kur storas kamienas yra auginamas ir formuojamas dešimtmečius. Kamieną ir šakas dengia lygi, pilkšva žievė. Pažeidus bet kurią augalo dalį, išsiskiria baltos, pieniškos sultys – lateksas. Šios sultys yra toksiškos ir gali dirginti odą. Lapai yra tamsiai žali, ovalūs arba lancetiški, 2,5–7,5 cm ilgio, blizgiu, odišku paviršiumi. Lapų galiukuose yra specialus smaigalys, kuris natūralioje aplinkoje padeda greičiau nubėgti lietaus vandeniui, taip apsaugant lapus nuo puvimo. Natūralioje aplinkoje F. microcarpa formuoja ilgas, kabančias orines šaknis. Pasiekusios žemę, jos įsišaknija ir sustorėja, virsdamos galingais atraminiais kamienais. Taip vienas medis gali išsiplėsti ir suformuoti į mišką panašią struktūrą. Kambario sąlygomis orinėms šaknims išauginti reikalinga itin aukšta, artima 100 %, oro drėgmė, kurią pasiekti įmanoma tik specialiomis priemonėmis, pavyzdžiui, auginant augalą po stikliniu gaubtu. Ficus genties augalų žydėjimas yra unikalus. Tikrieji žiedai yra paslėpti vaisiaus struktūros, vadinamos sikoniu, viduje. Vaisiai – mažytės figos – prinokę tampa rausvos spalvos, tačiau nėra valgomi. [šaltinis: https://redsquareflowers.com/product/ficus-microcarpa-bonsai/]

Kaip auginti bonsai fikusą?

Augalui reikia daug ryškios, bet netiesioginės šviesos. Ideali vieta – prie rytinės ar vakarinės palangės. Būtina gauti bent 6 valandas šviesos per dieną. Visiškai netoleruoja pavėsio. Jei vasarą nešate į lauką, palaipsniui pratinkite prie tiesioginių saulės spindulių, kad nenudegtų lapai. Geriausiai jaučiasi 15–24 °C temperatūroje. Augalas nėra atsparus šalčiui, todėl negali būti laikomas lauke, kai temperatūra nukrenta žemiau 15 °C. Saugokite nuo skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių, nes tai gali išprovokuoti masinį lapų kritimą. Nors dėl vaškinių lapų gali pakęsti sausesnį patalpų orą, augalas klesti esant didesnei drėgmei (idealiai 50–70 %). Norėdami padidinti drėgmę, reguliariai (ypač šildymo sezono metu) purkškite lapus minkštu vandeniu, naudokite oro drėkintuvą arba pastatykite vazoną ant padėklo su vandeniu ir akmenukais (vanduo neturi liesti vazono dugno). Galite naudoti specialų paruoštą substratą bonsai medeliams arba pasigaminti mišinį patys, sumaišydami 2 dalis vazoninės žemės, 1 dalį durpių ir 1 dalį perlito ar smulkaus žvyro. Geras drenažas yra pagrindinė apsauga nuo didžiausio pavojaus – šaknų puvinio.[šaltinis: https://www.livelyroot.com/blogs/plant-care/ficus-ginseng-care]

Bonsai fikuso laistymas ir tręšimas

Laistykite gausiai, bet tik tada, kai viršutinis 2–3 cm dirvožemio sluoksnis išdžiūsta. Liekite tol, kol vanduo pradės bėgti pro drenažo skyles vazono dugne. Po keliolikos minučių išpilkite visą vandens perteklių iš lėkštelės – stovintis vanduo yra pražūtingas šaknims. Atminkite, kad perlaistymas yra kur kas dažnesnė ir pavojingesnė problema nei nepakankamas laistymas. Žiemą, kai augimas sulėtėja, laistykite rečiau. Naudokite minkštą, kambario temperatūros vandenį. Tręškite tik aktyvaus augimo periodu – nuo pavasario iki rudens, maždaug kas 2–4 savaites. Naudokite subalansuotas skystas trąšas kambariniams augalams arba specialias bonsai trąšas, atskiesdami jas perpus silpnesniu tirpalu, nei nurodyta instrukcijoje. Žiemą, ramybės periodu, augalo tręšti nereikia. [šaltinis: https://www.thespruce.com/growing-ginseng-ficus-bonsai-5083016]

Bonsai fikuso genėjimas, formavimas ir persodinimas

Genėjimo procedūra būtina norint palaikyti norimą medelio formą, skatinti lajos tankėjimą ir išlaikyti miniatiūrinį dydį. Vadovaukitės taisykle: leiskite naujai šakelei išauginti 6–8 lapus, tuomet nukirpkite ją, palikdami tik 2 lapus. Genėti galima bet kuriuo metų laiku, tačiau geriausia tai daryti pavasarį. Visada naudokite aštrius ir švarius įrankius. Fikuso šakos yra lanksčios, todėl jas gana lengva formuoti viela. Naudokite specialią anoduoto aliuminio arba atkaitinto vario vielą. Atsargiai apvyniokite šaką norima kryptimi, stengdamiesi nepažeisti žievės. Būtina reguliariai tikrinti vielą ir ją laiku nuimti (paprastai po kelių mėnesių), kad neįaugtų į storėjančią šaką ir nepaliktų randų. Jaunus augalus persodinkite kas 2–3 metus pavasarį. Persodinimo metu atsargiai išimkite augalą iš vazono, nupurtykite dalį senos žemės ir aštriomis žirklėmis apkarpykite apie 10–30 % šaknų masės, ypač pašalindami storas, ilgas šaknis ir palikdami smulkesnes. Tai skatina tankesnio, kompaktiškesnio šaknyno formavimąsi. Sodinkite į tą patį arba tik šiek tiek didesnį vazoną su šviežiu, gerai drenuojančiu substratu.[šaltinis: https://bonsaiforbeginners.com/how-to-take-care-of-bonsai-ficus-microcarpa-ginseng]

Kenkėjai

Dažniausiai bonsai fikusą puola voratinklinės erkės (matomi smulkūs voratinkliai), miltuotieji skydamariai (balti, į vatą panašūs dariniai), amarai ir tikrieji skydamariai (maži, prie lapų ir stiebų prilipę „gaubteliai“). Pastebėjus pirmuosius kenkėjus, juos galima tiesiog nuvalyti drėgna šluoste ar vatos pagaliuku, suvilgytu denatūruotame spirite. Augalą galima nupurkšti stipria vandens srove (ypač voratinklines erkes) arba naudoti purškimui skirtą ūkiško muilo tirpalą ar nimbamedžio (neem) aliejų. Jei kenkėjai išplito masiškai, gali tekti panaudoti sisteminius ar kontaktinius insekticidus, skirtus kambariniams augalams.

Ligos

Šaknų puvinys – tai pati pavojingiausia liga, kurią beveik visada sukelia perlaistymas ir prastas drenažas. Simptomai – geltonuoja ir krenta lapai, kamieno pagrindas tampa minkštas, sklinda puvėsio kvapas. Vienintelis išsigelbėjimas – skubus persodinimas. Išimkite augalą, aštriu peiliu pašalinkite visas pajuodusias, minkštas ir nemalonaus kvapo šaknis, pjūvio vietas apibarstykite anglies milteliais ir pasodinkite į visiškai naują, sausą substratą. Po persodinimo kurį laiką laistykite labai saikingai. Lapų kritimas – tai ne liga, o streso požymis. „Šis augalas yra labai jautrus perkėlimui ir pradės mesti lapus, todėl įsitikinkite, kad radote idealią vietą be skersvėjų, kad išlaikytumėte gerą bonsai sveikatą“. Dažniausios priežastys – vietos pakeitimas, skersvėjis, staigūs temperatūros svyravimai, perlaistymas arba perdžiūvimas. Nustačius priežastį ir ją pašalinus, augalas paprastai atsigauna. Lapų geltonavimo priežastis – perlaistymas. Taip pat gali signalizuoti apie maistinių medžiagų (ypač azoto) trūkumą arba per šaltą laistymo vandenį. Grybelinės dėmės, kai ant lapų atsiradusios baltos (miltligė) ar juodos dėmės rodo grybelinę infekciją. Pašalinkite pažeistus lapus ir nupurkškite augalą fungicidu.

Būtina žinoti ir prisiminti, kad Ficus microcarpa yra nuodingas

Pieniškos sultys (lateksas), išsiskiriančios pažeidus augalą, jautresniems žmonėms gali sukelti odos sudirgimą ar alerginę reakciją. Genint ar persodinant augalą rekomenduojama mūvėti pirštines. Augalas yra ypač pavojingas naminiams gyvūnams – šunims ir katėms. Prarijus lapų ar kitų augalo dalių, gali pasireikšti virškinimo sutrikimai, vėmimas, seilėtekis. Didesni kiekiai gali sukelti rimtesnius sveikatos sutrikimus. Būtina laikyti augalą tokioje vietoje, kur jo nepasiektų jūsų augintiniai.

Fitocheminė sudėtis

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad F. microcarpa yra tikras biologiškai aktyvių junginių lobynas. Jo žievėje, lapuose ir kitose dalyse aptinkama gausybė flavonoidų, terpenoidų, fenolio rūgščių, taninų ir steroidų. Atlikti farmakologiniai tyrimai rodo, kad šie junginiai pasižymi antioksidaciniu, priešuždegiminiu, antimikrobiniu ir net priešvėžiniu poveikiu. Šios savybės paaiškina, kodėl augalas šimtmečius naudojamas tradicinėje medicinoje. Kaip teigiama viename tyrime, „tradicinėje medicinoje žievė turi reputaciją kaip veiksminga priemonė gydant diabetą, opas, deginimo pojūtį, kraujavimą, raupsus, niežulį, kepenų ligas ir dantų skausmą“. Azijos šalyse jis taip pat buvo naudojamas gydyti karščiavimui, kosuliui ir reumatui.[šaltinis: https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC3807953/]

Kambarinė puošmena ir agresyvus įsibrovėlis?

Stebina paradoksas, kaip mylimas ir plačiai auginamas kambarinis augalas tam tikromis sąlygomis virsta agresyvia invazine rūšimi, keliančia grėsmę vietinėms ekosistemoms. Raktas į šią mįslę – unikali ir labai specifinė simbiozė su apdulkinančiomis vapsvomis iš Agaonidae šeimos. Kiekviena fikusų rūšis gali būti apdulkinta tik tam tikros, jai skirtos vapsvų rūšies, o tos vapsvos savo kiaušinėlius gali dėti tik „savo“ fikuso vaisiuose (sikoniuose). Regionuose, tokiuose kaip Havajai, Florida ar Bermudai, kur F. microcarpa buvo introdukuotas kaip dekoratyvinis augalas, jis ilgą laiką nekėlė pavojaus. Tačiau situacija dramatiškai pasikeitė, kai į šias teritorijas (atsitiktinai ar tyčia) pateko ir jo specifinė vapsva-apdulkintoja. Pradėjęs sėkmingai daugintis, fikusas ėmė nekontroliuojamai plisti, nes jo smulkias sėklas noriai lesa ir platina paukščiai bei kiti gyvūnai. Tai puikiai iliustruoja, kad augalo statusas – naudingas ar žalingas – nėra absoliutus, o priklauso nuo ekologinio konteksto. Kol F. microcarpa auginamas vazone patalpoje, kur nėra jo apdulkintojo, jis yra estetiškai vertingas ir nekelia jokios grėsmės. Tačiau atsidūręs lauke, palankaus klimato sąlygomis ir susitikęs su savo „partnere“ vapsva, jis tampa ekologine problema. Šis pavyzdys yra galinga pamoka apie globalizacijos ir biologinių invazijų riziką, pabrėžianti atsakingos sodininkystės ir griežtos biokontrolės svarbą.[šaltinis: http://www.hear.org/starr/hiplants/reports/pdf/ficus_microcarpa.pdf]

Ficus microcarpa gali prisidėti prie sveikesnės aplinkos kūrimo tiek patalpose, tiek lauke

Kaip ir daugelis kambarinių augalų, šis fikusas gali valyti patalpų orą. Tyrimai rodo, kad jo lapai, turintys vaškinį sluoksnį ir mikroskopinius plaukelius (trichomas), efektyviai sulaiko ore sklandančias kietąsias daleles. Be to, augalas geba sugerti lakiuosius organinius junginius (LOJ), tokius kaip formaldehidas, benzenas ir trichloretilenas, kuriuos į aplinką išskiria baldai, kiliminės dangos, dažai ir valymo priemonės. Fitoremediacija – tai procesas, kurio metu augalai naudojami užterštam dirvožemiui, gruntui ar vandeniui valyti. Tyrimai rodo, kad Ficus genties augalai, įskaitant artimas rūšis, gali būti naudojami naftos produktais užteršto dirvožemio valymui. Tačiau vertinant F. microcarpa potencialą, svarbu atsižvelgti į santykinį efektyvumą. Vienas lyginamasis tyrimas, kuriame buvo vertinamas keturių Ficus rūšių gebėjimas kaupti sunkiuosius metalus (Cd, Cr, Pb, Zn), parodė, kad F. microcarpa tai daro mažiausiai efektyviai, lyginant su jo gentainiais F. virens ar F. religiosa. Tai nereiškia, kad jis neturi fitoremediacinių savybių, tačiau rodo, kad jis nėra pats tinkamiausias kandidatas šiam darbui. Šis pavyzdys moko, kad mokslinius teiginius reikia vertinti kritiškai ir kontekste. Teiginys „augalas valo aplinką“ turi būti kvalifikuotas: „Ką valo? Ir kaip efektyviai, palyginti su kitais?“. Taigi, jūsų fikusas išties prisideda prie švaresnės aplinkos, tačiau stebuklų tikėtis nereikėtų.[šaltinis: https://www.science.nus.edu.sg/wp-content/uploads/sites/11/2024/02/2011nis213-226.pdf]

Susiję straipsniai:
Kaip atpažinti ir gydyti dažniausias fikusų ligas bei kenkėjus