Pūkenis atrodo nudžiūvęs, ką daryti?

Vienas didžiausių sodininko rūpesčių – pamatyti mylimą augalą, kuris staiga ima vysti, džiūti ir atrodo lyg merdėtų. Jei jūsų pūkenis (Cotinus), dar neseniai džiuginęs vešlia lapija, dabar kelia nerimą savo „sausa“ išvaizda, svarbiausia – nepanikuoti ir neskubėti imtis drastiškų veiksmų. Šis reiškinys gali turėti kelias labai skirtingas priežastis – nuo mirtinai pavojingos ligos iki visiškai natūralių ir lengvai išsprendžiamų problemų. Šis gidas padės jums tapti savo sodo detektyvu, žingsnis po žingsnio atskirti simptomus ir nustatyti tikrąją problemos priežastį.

Verticiliozė – didžiausia pūkenio grėsmė

Kas tai?
Tai agresyvi ir klastinga grybelinė liga, kurią sukelia dirvožemyje gyvenantis grybas Verticillium dahliae. Šis patogenas per šaknis patenka į augalo vidų ir pažeidžia jo vandens indus (ksilemą), taip tiesiogine to žodžio prasme užkimšdamas gyvybiškai svarbias gyslas ir sutrikdydamas vandens tiekimą į lapus bei šakas.
Kokie simptomai?
Vienas būdingiausių ir klastingiausių požymių – staigus vytimas karštą dieną, net jei dirva yra drėgna. Dažnai pažeidžiama tik viena krūmo pusė arba kelios atskiros šakos – likusi krūmo dalis gali atrodyti visiškai sveika. Lapai pažeistose vietose gelsta, džiūsta, atrodo lyg apdeginti, o šakos staiga nudžiūsta ir miršta.
Padedantis atskirti vytuligę nuo kitų problemų, yra matomas po žieve. Nupjaukite pažeistą šaką ir atidžiai apžiūrėkite pjūvio vietą. Jei matote patamsėjusius, rudus ar net juodus dryžius arba ratilus medienoje – tai beveik neabejotinas vytuligės požymis. Išilgai perpjovus šaką, šie pažeidimai matomi kaip tamsios gyslos.
Ką daryti?
Svarbu žinoti, kad cheminių vaistų nuo šios ligos nėra. Vienintelė priemonė – prevencija ir greitas sanitarinis genėjimas. Nedelsdami išpjaukite ir sunaikinkite (geriausia sudeginti) visas pažeistas šakas, pjaudami gerokai žemiau matomo pažeidimo, iki visiškai sveikos medienos. Po kiekvieno pjūvio būtina dezinfekuoti genėjimo įrankius spiritu ar kitu dezinfekantu, kad neperneštumėte ligos į kitas augalo dalis ar kitus augalus. Jei pažeistas visas krūmas, jį geriausia pašalinti su visomis šaknimis ir toje vietoje daug metų nebesodinti vytuligei jautrių augalų (pvz., klevų, katalpų).

Pūkenio nušalimas

Tai labai dažna ir tipiška pūkenių problema Lietuvos klimate, ypač po besniegių ar labai šaltų žiemų. Pavasarį, kai kiti augalai jau žaliuoja, pūkenio viršutinės šakos nesprogsta, atrodo negyvos, yra trapios ir lengvai lūžta. Tačiau atidžiau apžiūrėjus, matyti, kad krūmo apačia, kuri žiemą buvo po sniegu, yra gyvybinga ir iš jos auga nauji, sveiki ūgliai. Atlikite paprastą „gyvybės testą”: atsargiai nagu prabraukite įtartinos šakelės žievę. Jei po ja audinys žalias – šaka gyva, jei rudas – negyva. Svarbiausias skirtumas nuo serticiliozės – matomas stiprus ir sveikas augimas nuo krūmo pagrindo.
Ką daryti?
Kantriai laukti vėlyvo pavasario (gegužės mėnesio), kol bus visiškai aišku, kurios dalys tikrai negyvos. Tada visas nudžiūvusias šakas iškirpkite iki pirmos gyvos vietos (sveiko pumpuro ar šakelės). Pūkenis pasižymi puikiu gebėjimu atsigauti ir leisti naujus ūglius net nuo pat pagrindo, todėl nebijokite genėti drąsiai.

Per sausa

Lapai vysta, gali suktis, džiūti kraštai, tačiau tai vyksta palaipsniui ir apima visą krūmą. Po gausaus palaistymo augalas dažniausiai atsigauna.

Persodinimo šokas

Iškart po persodinimo augalas gali patirti stresą, numesti dalį lapų arba jie gali atrodyti nuvytę, kol šaknys prigyja naujoje vietoje.

Ramybės būsena

Pūkeniai yra vieni iš vėliausiai pavasarį sprogstančių krūmų, todėl gali ilgai atrodyti negyvi, kai kiti sodo augalai jau seniai žaliuoja. Tai yra normalus reiškinys, reikalaujantis tiesiog kantrybės.

Norėdami sužinoti daugiau apie bendrą pūkenių sodinimą, laistymą ir veisles, skaitykite mūsų išsamų pūkenių auginimo ir priežiūros vadovą: pūkenis.